Ukbaro ateitis

Kas jau kas, o Ukbaro ateitis yra visiškai šviesi. Dėl klimato kaitos lietūs kada nors nustos arba prilašės tik tiek kad pakaktų maloniam turistiniam klimatui. Tada atvažiuos milijonas turtingų Tliono turistų ir tie turistai sakys ohoho kokia nuostabi Ukbaro šalis, kur buvo mūsų protas anksčiau. Ir kasmet palikinės savo pusę pinigų Nuostabiajame Ukbare.
Kai Ukbaro Ižde jau bus ne tik Iždo pelių kailiukai, o ir tikri pinigai - iš Liu kalno nusileis Išminčius ir paaiškins kaip sutvarkyti Ukbaro ekonomiką.
Soduose ukbariečiai už Tliono turistų pinigus pasodins pinigų medžius. Ir pinigų medžiai duos trigubą derlių. Kiekvieną rudenį.

Taip suklestės Ukbaras.

Ukbaro filologija

Kartą per penkerius metus Ukbaro universitete vyksta priėmimas į Ukbaro filologijos specialybę. Dažniau negalima, net tik dukart per dešimtmetį nuo Liu kalno į Ukbaro pusę nulipa Vienintelis Ukbaro Filologas (VUF).
VUF nemoko studentų, kaip ir ką rašyti. Taipogi nemoko, kaip ir ką skaityti. Anei kaip ir ką suprasti. Pirmąją kiekvienos paskaitos valandą VUF tiesiog žiūri pro senos auditorijos langą į lietų. Likusį pusvalandį žiūri tiesiai priešais save į studentams nepasiekiamus dvasinius tolius.
Talentingiausieji VUF studentai išmoksta įžvelgti dvasinių tolių prieangį ir sėkmingai išlaiko egzaminus, į visus klausimus atsakydami tylia šypsena arba labai tyliai ir grakščiai skambindami akustine gitara. Kai mirs VUF, patsai tyliausias studentas taps naujuoju VUF. Niekas to nesužinos. Ukbariečiai tiki, kad Vienintelis Ukbaro Filologas toks pat nemirtingas, kaip ir Liu.

Ukbaro ruduo

Rudenį Ukbare pagelsta pelkių augmenija. Varlės tampa tamsiai žalios, beveik juodos. Ir nežinia dėl kokių priežasčių visi Ukbaro miestų stogai tampa oranžiniai. Deja, jų vis tiek nematyti per lietaus šuorus, tad niekas į priežastis ir nesigilina.
Vidurudenį grynakraujis ukbarietis pajunta nenumaldomą troškimą viską mesti, sėsti į seną VW Passat ir išvažiuoti Nafig (toks kaimelis Liu papėdėje). Bet Nafig piemenys sakosi jau 20 metų nematę nei vieno atvykėlio. Galbūt šie paskęsta rudens lietaus užtvindytose Ukbaro magistralėse. Galbūt – savo abejonėse. Bet greičiausiai pakeliui sugenda jų surūdiję VW Passat.

Ukbaro meno festivalis

Ukbaro gyventojai mėgsta šokti.. Juk didžiausia garbė yra šokti taip, kad net ištaškytum balą. Bet kai visas Ukbaras sužinojo, jog šokti galima už Iždo obligacijas visi urmu sugarmėjo užsirašyti į Ukbaro meno festivalį. Paraiškose labai dailiai nupasakojo, kai kas net nubraižė kaip šoks ir kiek Ukbaro Iždo obligacijų šokėją tenkintų.
Festivalio atidarymo dieną, kai jau visi stovėjo pakėlę koją pirmam šokio žingsneliui, Iždas praneše, kad obligacijos bus padengtos pelių, kurios gausiai veisiasi Ižde, kailiukais.
Bet ukbariečiai vistiek šoko. Sukandę dantis, šlapi iki paskutinio siūlelio, šoko tylėdami, šoko sučiaupę lūpas, šoko pakėlę galvas. Sušoko visus aprašytus paraiškose šokius. Ir išsiskirstė per lietų nesibūriuodami aptarimui kaip būdavo anksčiau.
Ižde besiveisiančių pelių kailiukų ukbariečiai nepaprašė....

Ukbaro Arka

Kaip žinia Ukbare lyja. Lyja, lyja, lyja. Manoma anksčiau ar vėliau Ukbaras bus užtvindytas. Tačiau ukbariečiai tam atvejui ruošiasi. Jie stato Arką. Visos iki vienos Ukbaro organizacijos pasirašė Arkos Statymo Aktą. Kai kurių organizacijų vadovai iškilmingoje pasirašymo ceremonijoje net nurideno skruostu rūsčią vyrišką ašarą. Visi iki vieno pergyveno dėl Ukbaro ateities.
Tačiau Ukbaro Ižde veisiasi tik pelės ir jokių pinigų, tai laivų statyklai net neiškasti pamatai. Per valstybines šventes organizacijų vadovai pamojuoja vienas kitam su dideliu susirūpinimu dėl valstybės ateities Arkos Statymo Aktu, bet Aktas nuo mojavimo per valstybines šventes jau suplyšo.

Kelias į Tlioną

Kas paskutinis sugebėjo pravažiuoti senuoju keliu į Tlioną retas beatsimena. Pusę kelio šiais laikais dar įveikia Ukbaro didvyriškojo jaunimo organizacija kai žengia protėvių didvyrių atminimo takais. Bet pasiekus pusiaukelę jau neįveikiami brūzgynai ir užvartos su nuošliaužomis.
Kai kurie naivuoliai parėkauja – statykime naują kelią į Tlioną . Be ryšio su Tlionu mes degraduojame. Joks progresas mūsų nepasiekia. Autarkinė valstybė pražus.
***
Išmintingi senoliai atsako paprastai tokiems: sėsk, įsižiūrėk į Liu kalną, ar ten kur nors matai progresą, ar kalnas kada pajudėjo? Kalnas per amžius stovi. Ir kaip Liu taip Liu.

Ukbaro telefonija

Ukbariečiai geriausiai aprūpinti telefonais pasaulyje. Juk kai esi tokios depresyvios būsenos ir negali beveik niekur išeiti tai gelbsti tik telefonas. Gali dar su kuo nors kartu paliūdėti. Toks grupinis paliūdėjimas yra linksmesnis. Taigi ateini į šį pasaulį su telefonu ir išeini su juo.
Kadangi aprūpinti ukbariečiai telefonais geriausiai pasaulyje tai savo telefono numerį gauna vienerių metų jubiliejaus proga ir jį išsaugo visą gyvenimą. Numiršta ir jo numeris kartu keliauja į kapus. Kiekvienam tikram ukbariečiui į karstą deda jo telefoną. Gyvieji juk turi savo ir taip gražu artimajam palikti jo mylimiausią daiktą. Per visus šventus kapinėse labai gražu, žvakutės nuo drėgmės greit užgęsta, tai jų niekas nebedegioja, tik girdisi duslūs iš po žemių telefonų be šeimininkų garsiukai. Reikia tik labai tyliai tyliai ir įsiklausyti.
Stovintieji po lietumi skambina.